2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

Įvadas

Dabar kai man jau viskas aišku ,kai viską susidėliojau į  vietas - aš galiu jums papasakot savo sumautą istoriją ,kurios pagrindinė herojė ir  esu aš – Tėja . Išoriniame pasaulyje atrodau įprastai .15-metė mergina - kaprizinga,užsispyrusi,nuolat nepatenkinta ir užsidariusi ,bet tai jie vadina paaulgyste. Rudų plaukų,žydrų akių, neišsiskiriančių veido bruožų,vidutinio ūgio ir svorio.Gyvenu moderniame,bet toli gražu nejaukiame,vienatve ir šalčiu dvelkiančiame dviejų kambarių bute ,Vilniuje. Čia naktis leidžiu su mama.Beto, ji sako,kad mane myli,kad manim rūpinasi,kad viską daro tik dėl manęs ir taip toliau .Tačiau aš ją netikiu.O juk tikėjimas ir pasitikėjimas svarbiausias dalykas ‘šeimoje’ . Dažnai  vykstu į Kauną pas tėvą ,su kuriuo gyvena ir mano dešimtmetis brolis Julius,tikras padauža, bet visada pralinksmina,skatina,išklauso.Todėl ,logiška, jis man yra brangiausias žmogus šiam pasaulyje.Iš gaunamų savaitinių kišenpinigių, dalį dedu į taupyklę ir prieš važiuojant į Kauną Juliui nuperku dovanėlę. Turbūt neminėjau, mama rado man užsiėmimą.Tiksliau kaimynai man rado užsiėmimą.Mat pagal juos nebegaliu birbint gitara namie ,nes tai trikdo jų tylą.Taigi kiekvieną trečiadienį einu į gitaros pamokas.. Tiksliau eidavau,nes jau mėnesis kaip ten nesirodau (mama to dar nežino.) Bet  apie tai vėliau.Žinoma turiu keletą draugų,bet tikrai jų nevadinčiau tikrais draugais,na žinot, tais ,kuriais pasitiki ir trečią valandą nakties ištikus nelaimei gali paskambinti,išsipasakot. jie tiesiog žmonės su kuriais kažkiek bendrauju.

Ir svarbiausia - turiu dvi paslaptis,nuo kurių pavargau gyventi. Per ilgai tylėjau ir žudžiau jas savyje. Visiems ateina laikas,kai nebegali kentėt. Todėl dabar jas išrėksiu visam pasauliui.Viena iš jų ta,kad kartais jaučiu kas dedasi kito žmogaus galvoje,ką jis mąsto ir ketina daryti. Antroji paslaptis ta, kad man liko 53 dienos ir 53 naktys.